Rugsėjo 10-11 d. kasmetinė Baltų prigimtinių dvasinių bendrijų atstovų sueiga – Baltų Krivulė  vyko Latvijoje. Latviai pakvietė visus susirinkti į Sėlos regioną netoli Pliavinios (Jekabpils apylinkės). Dalyviai buvo sutikti Dauguvos upės Lokstenės saloje neseniai pastatytoje dievturių šventykloje.

Ši Baltų Krivulė visiškai pateisino latvių jai parinktą pavadinimą „Darbas  darytoją daro!“. Siekta suvokti tai, kas jau padaryta, suderinti požiūrius ir susitarti dėl tolimesnės veiklos.  Krivulės programą sudarė apeigos, atstovų pranešimai ir darbas rateliuose. Vienas ratelis svarstė švietimo klausimus, kitas – paveldo pritaikymą dabarčiai ir pan.

Latvijos dievturių vadovas Valdis Celmas (Valdis Celms), apibendrindamas šią Krivulę, pasidžiaugė šauniu ir darniu dalyvių darbu rateliuose ir pabrėžė:

„Mus vienija bendras vertybių laukas, todėl reikia austi bendradarbiavimo tinklą, nepaisant kai kurių skirtumų tarp bendruomenių, kurios yra savarankiškos ir norėtų tą savarankiškumą išsaugoti.“

Romuvą atstovavusi Dalia Urbanavičienė sutiko su Valdžio Celmo žodžiais, kad įvairovė yra turtas, tačiau taip pat reikalinga ir dvasinė hierarchija, kuri visuomet buvo būdinga papročiams, be to, ji gyvuoja ir gamtoje (pavyzdžiui, bičių gyvenime). Į Romuvos bendriją jungiasi įvairios savivaldą turinčios bendruomenės, tačiau jų dvasinės nuostatos turėtų būti bendros., Romuva aiškiai apibrėžė dorovinius  reikalavimus Romuvos vaidiloms, tad Romuva yra atsakinga už jų veiklą.

Aptariant švietimą buvo pabrėžta ugdymo reikšmė pradedant nuo šeimos, giminės, bendruomenės ir baigiant bendrąja tautos aplinka,  sutarta, kad svarbiausias ugdymo tikslas – užauginti dorus žmones. Todėl būtina visų pirma išsiaiškinti vertinimo kriterijus, kurti bendruomenes, mokyklas, kad  išsaugotume papročių tęstinumą. Dauguma Krivulės dalyvių nežinojo, kad Lietuvoje jau prieš penkmetį buvo sukurtos etnokultūrinio ugdymo rekomendacijos ir programos (patvirtintos LR Švietimo ir mokslo ministerijos), apimančios nuoseklų papročių perteikimą pradedant nuo ankstyvojo ikimokyklinio amžiaus ir baigiant abiturientais, todėl buvo nuspręsta iki sekančios Baltų Krivulės šias rekomendacijas ir programas kartu su latviais išnagrinėti bei įvertinti, kiek tuose dokumentuose pateiktos ugdymo turinio gairės yra tinkamos baltų dvasinių vertybių puoselėjimui.

Krivulės pabaigoje buvo suderintas Baigiamasis pranešimas, kurį pasirašė Latvijos dievturių sąjungos, organizacijos „Zaltis“, Senovės baltų religinė bendrijos Romuva ir organizacijos „Aukuras“ atstovai:

Baltų dvasinių bendruomenių atstovai iš Latvijos ir Lietuvos susitiko Luokstenės šventvietėje į savo kasmetinę Baltų Krivulę, kad pagerbtų baltų Dievų ir iš protėvių gautą dvasinį ir dorovinį palikimą. Aptarė padarytus darbus, suderino požiūrius, susitarė apie kitąmet daromus darbus ir nutarė:

  • Rengsime kasmetinę Baltų Krivulę, kaip platų sambūrį, baltų dvasinių bendruomenių atstovų sueigą, o taip pat baltų papročių ir dvasinių vertybių puoselėtojų susipažinimo stovyklą-forumą, taip vystant bendradarbiavimą ne tik bendruomenių vadovų lygyje, bet ir tarp eilinių narių.
  • Pažymint Latvijos ir Lietuvos valstybingumo šimtmetį, 2018 metais rengsime bendrą šventinį renginį ir sukursime vaizdinį sveikinimą su bendruomenių atstovų palinkėjimais. Kartu visuomenei priminsime, jog mūsų valstybingumas turi daug senesnę istoriją, grindžiamą bendra baltų kultūra. Latviai ir lietuviai seniau buvo viena baltų tauta, padalinta išorinio antpuolio metu. Todėl praeities negandų pašalinimui ir ateities vystymosi vardan mūsų visuomenėms ir valstybėms ir vėl reikia susivienyti!!
  • Švenčiant Latvijos ir Lietuvos valstybingumą, Baltų vienybės dieną ir per kitas šventes prisiminsime brolius baltus Prūsijoje, Gudijoje ir kitur. Įjungsime juos į bendrą baltų bendruomenių darbą, išklausysime, mokysimės ir bendradarbiausime įgyvendinant jų sumanymus. Pagerbsime visų baltų atminimą sukuriant bendrą Baltų atminties kalendorių
  • Remiantis mūsų dvasinių papročių vietine kilme, dorovinių vertybių ir istoriniu nenutrūkstamumu, sieksime Baltų religijos oficialaus statuso įtvirtinimo savo valstybėse (nacionalinės religijos statuso gavimas) ir tarptautinėje plotmėje (dalyvavimas ECER ir kt.).
  • Skatinsime baltų gyvensenos dvasinių ir dorovinių vertybių pažinimą, sampratą ir jų išlaikymą paprotinės gyvensenos pavidaluose (amatų įgūdžių mokymasis, Baltų kelias ir kiti kultūros keliai, kt.), o kartu ir dabartinėje aplinkoje (tinklalapiai, socialiniai tinklai, leidiniai, fotografijos, vaizdo įrašai ir kt.).
  • Organizacijų išrinkti atstovai, kurie įtraukti į Baltų Krivulės atstovų tarybą, palaikys ryšius tarp bendruomenių iki kitos Baltų Krivulės.
  • 2018 Baltų Krivulė vyks Lietuvoje ir jos rengėja bus Senovės baltų religinė bendrija Romuva.

LDS, ZALTIS, ROMUVA, AUKURAS

Be to, buvo nutarta paskelbti viešą Krivulės pareiškimą, kad Baltų religija yra nacionalinė (tautinė) religija Latvijoje ir Lietuvoje.

Baltų Krivulės metu jos dalyvius pasiekė žinia, kad mirė žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ seniūnas, vienintelis Lietuvoje Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas, kurį žemaičiai buvo išrinkę garbės kriviu. Lietuviai kartu su latviais pagerbė jo šviesų atminimą, palydėdami Anapilin apeigomis, maldomis ir giesmėmis.