Panevėžio romuva

Pavasario lygiadienis, kai dienos ilgumas sutampa su nakties ilgumu, kai saulė pateka tiksliai rytuose, o leidžiasi tiksliai vakaruose, nuo seno buvo švenčiamas kovo 21 dieną. Šią kalendorinę, astronominę šventę paminėjo ir Panevėžio Romuva.

Lygiadienį šventėme Tarnagalos kaime, Čičinsko kalno papėdėje, prie kalendoriniais simboliais paženklintų akmenų rato – gamtos švenčių kalendoriaus.  Į šventę romuvius sukvietė Gintas, Vidmantas ir Linas. Vyrai atvažiavo su inkiliukais.  Ratu apsupę pavasario lygiadienį žymintį Saulės sūnelių akmenį  panevėžiečiai klausėsi vaidilos Laimučio  pavasarinio sveikinimo,  maldų dievams ir protėviams. Vaidila visiems palinkėjo teigiamų kalendorinio virsmo pokyčių ir pavasarinės žalumos. Ugnies dievybės buvo pasveikintos paaukojus druskos ir šalavijo. Deivei Žemynai ir Perkūnui paaukojome raudonus margučius, reiškiančius pradžių pradžią. Margučiais pasivaišino ir visi šventės dalyviai. Garsiu trepsėjimu  ir giesmele  žadinome  Žemynėlę, kad ji greičiau atgaivintų gamtą. Labai svarbus šventės akcentas – vanduo. Jis skatina augimą, neleidžia išdžiūti žemei, suteikia jėgų ir atgaivos. Vaidila romuvius apšlakstė gyvu šaltinio vandeniu,  prašydamas vandens dievo Undenio visiems sveikatos ir laimės. Į gintaro gabalėlį sudėję savo mintis ir troškimus, panevėžiečiai  paprašė Saulės sūnelius  tuos norus išpildyti.

Kad pavasario virsmas paspartėtų, buvo atkartotas senas paprotys verstis kūlversčia per kartį. Kol stiprūs vyrai laikė kartį, kiti dalyviai per ją vertėsi kūlversčiais. Daug juoko ir gerų emocijų sukėlė šitoks ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų paišdykavimas. Po tokios smagios pramogos moterys ir vaikai rideno margučius spėdami ateitį, tuo tarpu vyrai Čičinsko kalne į medžius inkilus kėlė. Net septynios paukštelių šeimos galės džiaugtis naujais jaukiais namais.

Prietemoje palikę legendomis apipintą kalną ir akmeninį gamtos švenčių kalendorių, romuviečiai susirinko į netoliese esančią Vidmanto sodybą, kurioje šalia Lizdeikos skulptūros, vaidila įkūrė aukuro ugnį. Pasidžiaugę gražiu vakaru, dalyviai jaukioje pirtyje vaišinosi arbata, o vaikai kaip pašėlę suposi sūpuoklėse. Taip linksmai paminėję pavasario lygiadienį Panevėžio romuviai tikisi, kad Žemynėlė juos išgirdo ir netrukus sulauksime pavasarinės žalumos.

Teksto autorė – Lina Blužaitė.