Kov 25, 2020
Užaugau mažame kaimelyje, prisiglaudusiame Žaliojoje girioje. Ir šiandien prisimenu šiltą pieną, mylimą šunį ir Babytės pasakas. Babytė vis sakydavo: „Žiūrėk, vaikel, medžiai stovi kaip milžinai, surėmę pečius, užstoja mus nuo vėtrų ir šalčio“. Man žalieji milžinai...
Kov 23, 2020
Augau Zarasų krašte – motina mokytojavo Salako miestelyje. Su senuoju lietuvių tikėjimu susipažinau dar vaikystėje. Mat prieš karą Zarasų (tada vadino Ežerėnais) apskrityje Bradesiuose buvo įsikūrusi Romuva, kuriai vadovavo iškilus žmogus Visuomis – Domas...
Kov 17, 2020
Vis dar prisimenu močiutės kepamos duonos kvapą… Girdėjau, kaip „šneka“ kildama duona. Mačiau, kaip močiutė savo raukšlėtom rankom glostydavo ir formuodavo duonos kepalą, o išglosčiusi piešdavo kryželį. Klausdavau „kodėl?“. „Nes duonukė šventa“, – sakydavo...
Kov 17, 2020
Į Romuvą mane atvedė patys Dievai – tai nėra sąmoningas sprendimas, tai veikiau aplinkybių virtinė, parodanti, kad joks kitas kelias man nebuvo įmanomas. Taigi Romuvos bendruomenę atradau vėliau nei savuosius Dievus. Dar besimokydama pradinėje mokykloje, iš...
