Panevėžio romuva

Panevėžio Romuva – tai religinė bendruomenė, jungianti senojo lietuvių tikėjimo puoselėtojus ir protėvių tradicijų tęsėjus.

Panevėžio romuva įkurta ir užregistruota Panevėžio savivaldybėje 2003 m. spalio 5 d. 2016 m. balandžio 8 d. vaidila perrinktas Laimutis Vasilevičius.

Nuo 2024 m. spalio 12 d. Panevėžio romuvos vadove išrinkta – vaidilė Rasa Vėtra Palmilerė.

Panevėžio romuva švenčia visas gamtos virsmo šventes pagal Rėdos ratą, dievaitauja prie šventos ugnies.

Didžiąją dalį švenčių švenčiame sukurtose šventvietėse –privačiose  valdose.

Bendruomenė globoja – Burvelių alkakalnį bei Upytės piliakalnį.

Globojamos šventvietės: 

1.Burvelių alkakalnis,ant kurio yra sukrautas krivio Jono Trinkūno aukuras, prie kurio švenčiame pavasario lygiadienio šventę.

Burvelių alkakalnis dar vadinamas Mlečkos kalnu, Mileškalniu ar Koplytstulpiu – senovės lietuvių alkakalnis Panevėžio rajone, Krekenavos seniūnijoje, ~1 km į pietvakarius nuo Burvelių kaimo. Stūkso Nevėžio kairiajame krante, netoli Liepupio upelio žiočių. Ilgis šiaurės-pietų kryptimi 250 m, aukštis (iš Nevėžio pusės) – 15 m. Iš pietų supa pelkynai, iš rytų – drėgnos pievos. Apaugęs pušimis (šiaurėje) ir beržais (likusioje dalyje).

Kalvos viršuje buvo koplyčios pamatai. Pasakojama, kad XVI a. pabaigoje čia buvęs supiltas pilkapis Jono Konstantino Mlečkos, nukritusio kartu su žirgu ir nuskendusio Nevėžyje, atminimui. Manoma, kad Mlečkai buvo pastatyta ir koplyčia. XVI a. Mlečkos valdė aplinkinius dvarus.

Alkakalnis netyrinėtas. 1968 m. žvalgė Istorijos instituto, 1975 ir 1982 m. Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.

Alkakalnis patenka į Krekenavos regioninio parko teritoriją.

2. Upytės piliakalnis (Čičinsko Kalnas), minimas ir Tarnagalos vardu – piliakalnis Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Upytės, Upytės seniūnija. Pasiekiamas plentu 195 Kėdainiai – Krekenava – Panevėžys.

Piliakalnis įrengtas Vešetos pelkių, kurios numelioruotos 1930–1931 m., supamos žvyringos kalvos šiaurės rytinėje siauresnėje dalyje. Pačios kalvos daugiau šiaurės rytų centrinėje dalyje, labiau į šiaurės rytus nuo centro, yra natūrali ovali 85 m ilgio, 25 m pločio, 6 m gylio įduba. Piliakalnio aikštelė keturkampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 40×18 m dydžio, 1 m aukštesniu pietrytiniu šonu. Šiaurės rytiniame aikštelės krašte supiltas 1,2 m aukščio, 17 m pločio pylimas, kurio išorinis 4 m aukščio šlaitas leidžiasi į 8 m pločio, 1,5 m gylio griovį, už jo yra supiltas antras 0,3 m aukščio, 8 m pločio pylimas, jame matyti iki 30 cm skersmens akmenys. Pietvakariniame aikštelės krašte supiltas 1,2 m aukščio, 14 m pločio pylimas, kurio 2,5 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 8 m pločio terasą (joje irgi kyšo iki 30 cm skersmens akmenys), už jos yra 4 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Už griovio supiltas antras 0,3 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 6 m aukščio.

Šiaurės rytinio pylimo viršus apardytas iškastos duobės.

Panevėžio romuvos bendruomenė daug metų globoja šį piliakalnį. Bendruomenės nario Vidmanto Kartano ( jau išėjusio pas protėvius ) pastangomis ir lėšomis yra sukrautas akmenų ratas, ant kurių sudėti Rėdos rato švenčių ženklai, pasodinta ąžuoliukų alėja.

Daugelį metų , švęsdami pavasario lygiadienį , ant Upytės piliakalnio augančių  medžių keldavome inkilus grįžtantiems mūsų paukščiukams.

Kontaktai:

Tel. +370 659 37460

El. paštas: r.palmilerė@gmail.com