SENOVĖS BALTŲ RELIGINĖS BENDRIJOS „ROMUVA“ STATUTAS
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1.1. Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ (toliau – Romuva) yra baltų tikėjimo bendruomenių (Romuvos bendruomenių), siekiančių įgyvendinti baltų prigimtinės religijos tikslus, savarankiškas susivienijimas, vykdantis šiame Statute numatytus uždavinius ir funkcijas. Romuvos teisinė forma – religinė bendrija.
1.2. Romuva savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir šiuo Statutu.
1.3. Romuva yra juridinis asmuo nuo jos įregistravimo dienos, turintis savo antspaudą su savo pavadinimu, atsiskaitomąją sąskaita banke, savo skiriamuosius ženklus.
1.4. Romuva veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje; Romuvos bendruomenės gali veikti ir užsienyje, savo veiklą grįsdamos tos šalies, kurioje veikia, įstatymais.
1.5. Romuva yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Pagal savo prievoles ji atsako visu savo turtu, tačiau neatsako už Romuvos bendruomenių prisiimtus įsipareigojimus.
1.6. Romuva įsteigta neribotam laikui.
1.7. Romuvos buveinė nustatoma vadovaujantis šio Statuto 6.4. punktu.
II. RELIGINIO MOKYMO PAGRINDAI
2.1. Romuva tęsia prigimtinio baltų tikėjimo (toliau – baltų tikėjimo) tradicijas, siekia santarvės ir darnos su Dievu ir Dievais, su protėviais, gamta ir žmonėmis, iškelia gamtos, kaip akivaizdžiausios dieviškumo apraiškos, šventumą, ugdo baltų tradicinį dorovinį gyvenimo būdą, savą kelią dieviškumo link, sukurtą per daugelį amžių.
2.2. Baltų tikėjimas gerbia tradicines ir kitas valstybės pripažintas religijas.
2.3. Romuvos tikėjimo šaltinis yra nenutrūkstama baltų dvasinė tradicija. Kaip medis jėgų semiasi iš Žemės gelmės, taip ir Romuvos nariai (romuviai) dvasinės patirties ir stiprybės semiasi iš senųjų giesmių, sakmių, padavimų, papročių, iš viso savo protėvių palikimo.
2.4. Baltų tikėjimas vienija visus tikinčiuosius – gyvuosius ir mirusiuosius. Romuviai tiki, kad mirtis yra dėsningas gamtos virsmas, kad mirštant kūnui siela gali išlikti pereidama į kitą pavidalą.
2.5. Šventumas yra Pasaulio gyvybės tobuliausia savybė, viską suvienijanti, sutaikanti ir atgaivinanti. Šventumą kuria dieviškos jėgos. Dieviškumas reiškiasi gamtoje ir kasdieniniame gyvenime.
2.6. Pagrindinis romuvio bruožas yra pagarba dieviškajai kuriančiajai galiai gamtoje ir žmoguje. Baltų tikėjimo atsparos yra darna ir dora. Siektinos romuvio vertybės – teisingumas, darbštumas, sugebėjimas sugyventi su kitais žmonėmis ir Pasauliu.
2.7. Romuviai švenčia kalendorines, šeimos, tautines ir kitas šventes. Religinės apeigos atliekamos gamtoje, bendruose arba namų alkuose, šventyklose ir kitose viešose vietose.
III. VEIKLOS KRYPTYS IR TIKSLAI
3.1. Pagrindinis Romuvos tikslas yra baltų prigimtinio tikėjimo puoselėjimas vardan fizinės ir dvasinės tautos gyvasties išsaugojimo.
3.2. Dorovinis Romuvos siekis, kad žmoguje, šeimoje ir bendruomenėje viešpatautų santarvė, darna, žmogiškumas ir pagarba protėvių tradicijoms.
3.3. Romuva savo dvasinius siekius reiškia apeigomis ir šventėmis, skleidžia visuomenėje savo pažiūras ir vertybes.
3.4. Romuva skatina Romuvos bendruomenių veiklą bei jų tarpusavio ryšius, rūpinasi tikėjimo tiesų studijomis ir aiškinimu, ugdo vaidilas.
3.5. Romuva organizuoja romuvių mokymąsi ir tobulinimąsi, vadovaujantis Vaidilos (vaidilės) nuostatais suteikia vaidilos (vaidilės) vardą.
3.6. Romuva suteikia šventoms tėviškės vietoms alkų ir šventyklų vardus, nustato jų funkcionavimo lygmenį ir paveda vietos bendruomenės priežiūrai.
3.7. Romuva rūpinasi tikybinių apeigų kalendoriaus tobulinimu ir derinimu, siekia, kad įvairiose vietovėse būtų atliekamos reikiamos apeigos.
3.8. Baltų tikėjimo apeigas atlieka Krivis (Krivė) ir jo (jos) pagalbininkai Krivaičiai (Krivaitės), Vaidilos (Vaidilės) ir jų pagalbininkai – Vaidilučiai (Vaidilutės).
3.9. Romuva gali steigti ir turėti bendrojo lavinimo mokyklas bei kitokias mokymo, švietimo, mokslo bei kultūros įstaigas, taip pat mokymo ir ugdymo įstaigas Vaidiloms ir baltų tikėjimo dėstytojams rengti.
3.10. Romuva gali užsiimti labdara, dalyvauti gailestingumo veikloje, steigti labdaros ir paramos fondus bei organizacijas, užsiimti leidyba, gamybine-ūkine veikla, steigti žiniasklaidos priemones ir kitokias jos veiklai reikalingas organizacijas.
3.11. Romuva gali stoti į tarptautines organizacijas, kurių tikslai ir veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymui bei kitiems teisės aktams.
3.12. Romuva įstatymų nustatyta tvarka gali užsiimti ir kitokia veikla, reikalinga Statute numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, išskyrus tą, kurią draudžia įstatymai.
IV. ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA, VADOVYBĖ
4.1. Romuvos organizacinė struktūra:
4.1.1. Romuvos bendruomenės;
4.1.2. Romuvos bendruomenių Krivulė (toliau – Krivulė);
4.1.3. Krivis (Krivė) (toliau – Krivis);
4.1.4. Vaidilų ratas;
4.1.5. Romuvų sambūriai;
4.1.6. Stebėtojų taryba.
4.2. Romuvą sudaro Romuvos bendruomenės, veikiančios Lietuvoje ir užsienyje. Į Romuvą gali jungtis baltų tikėjimo bendruomenės, turinčios juridinio asmens statusą, taip pat neturinčios juridinio asmens statuso, kurios siekia įgyvendinti baltų prigimtinės religijos tikslus ir savo veikla neprieštarauja šiam Statutui.
4.3. Baltų tikėjimo bendruomenės į Romuvą gali įstoti, pateikus prašymą Vaidilų ratui, kai tam pritaria 2/3 Krivulės narių. Romuvos bendruomenėms pripažįstama teisė į savo tikėjimo savitumus tęsiant prigimtinio baltų tikėjimo tradiciją.
4.4. Krivulė yra aukščiausias Romuvos organas. Krivulė sudaroma iš Krivio ir Romuvos bendruomenių atstovų Vaidilų rato nustatyta tvarka ir kvotomis.
4.5. Krivulės šaukiamos Krivio ne rečiau kaip kartą per metus. Neeilinę Krivulę turi teisę reikalauti sušaukti ir Romuvos Vaidilos – jei už tai pasisako ne mažiau 2/3 visų Vaidilų. Jei Krivulė laikoma neįvykusia susirinkus nepakankamam Krivulės narių skaičiui, arba jei neeilinės Krivulės sušaukimo reikalauja 2/3 Romuvos Vaidilų, Krivis privalo ne vėliau kaip per 2 savaites sušaukti neeilinę Krivulę. Krivulė laikoma teisėta, jei joje dalyvauja ne mažiau kaip pusė Krivulės narių. Krivulės nutarimai priimami paprasta Krivulėje dalyvaujančių Romuvos bendruomenių atstovų balsų dauguma (išskyrus nutarimus dėl Romuvos statuto pakeitimo, bendruomenių pašalinimo iš Romuvos, Vaidilos vardo suteikimo ar atėmimo ir Vaidilos vardo bei Tikėjimo nuostatų pakeitimų, kurie priimami ne mažiau kaip ¾ Krivulės narių balsų).
4.6. Krivulė:
4.6.1. priima, keičia ir papildo Romuvos statutą ir veiklos programą;
4.6.2. priima sprendimus dėl Romuvos bendruomeniųpašalinimo iš Romuvos;
4.6.3. tvirtina Vaidilų rato parengtas Tikėjimo nuostatas (tiesas) ar jų pakeitimus;
4.6.4. numato Romuvos veiklos gaires ir kryptis;
4.6.5. tvirtina Vaidilų rato paruoštas Romuvos lėšų panaudojimo sąmatas;
4.6.6. tvirtina Romuvos ženklus ir dokumentų pavyzdžius;
4.6.7. tvirtina tipinius Romuvos bendruomenės įstatus, priima sprendimus dėl baltų tikėjimo bendruomenės priėmimo į Romuvą;
4.6.8. slaptu balsavimu iš Vaidilų 3-jiems metams išrenka Romuvos vadovą – Krivį;
4.6.9. Krivio teikimu 3-jiems metams tvirtina Vaidilų rato narių (Krivaičių) skaičių ir sudėtį;
4.6.10. renka Romuvos Stebėtojų tarybą (sutrumpintai – Stebėtojų tarybą) ir jos Seniūną;
4.6.11. išklauso ir tvirtina Krivio, Iždininko ir Stebėtojų tarybos Seniūno ataskaitas;
4.6.12. tvirtina ir keičia Romuvos Vaidilos (Vaidilės) nuostatus;
4.6.13. priima sprendimus dėl Vaidilos (Vaidilės) vardo suteikimo ir atėmimo; Vaidilos (Vaidilės) vardo atėmimo klausimas sprendžiamas slaptu balsavimu;
4.6.14. baltų tikėjimui nusipelniusiems asmenims suteikia Garbės Vaidilos vardą;
4.6.15. sprendžia Romuvos veiklos pertvarkymo ar nutraukimo klausimą;
4.6.16. priima sprendimus dėl Romuvos stojimo į tarptautines organizacijas;
4.6.17. sprendžia kitus svarbiausius Romuvos veiklos klausimus.
4.7. Vaidilų ratas yra aukščiausia Romuvos valdžia tarp Krivulių – tai kolegialus Romuvos valdymo organas.
4.8. Vaidilų ratą sudaro Krivis ir Krivaičiai (Krivulėje išrinkti vaidilos). Kriviu (Krive) ir Krivaičiais (Krivaitėmis) gali būti tik Vaidilos. Išrinktieji Krivis ir Krivaičiai prisiekia Krivulės akivaizdoje.
4.9. Vaidilų ratas renkasi į posėdžius pagal būtinumą, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Vaidilų rato posėdis teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 jo narių. Vaidilų rato nutarimai priimami ir tvirtinami dalyvaujančių narių balsų dauguma. Vaidilų ratas turi teisę pasisakyti visos Romuvos vardu.
4.10. Vaidilų ratas:
4.10.1. atstovauja Romuvą tarp Krivulių ir vadovauja jos veiklai;
4.10.2. rengia ir teikia tvirtinti Krivulei Tikėjimo nuostatas (tiesas);
4.10.3. priima ir skelbia pareiškimus;
4.10.4. palaiko ryšius su kitomis religinėmis ir kultūrinėmis organizacijomis;
4.10.5. teikia Krivulei siūlymus dėl baltų tikėjimo bendruomenių narystės Romuvoje;
4.10.6. svarsto Romuvos bendruomenių ir jų narių pasiūlymus bei pareiškimus;
4.10.7. svarsto ir pateikia tvirtinti Krivulei Romuvos lėšų panaudojimo sąmatas;
4.10.8. valdo ir prižiūri Romuvos turtą;
4.10.9. tvirtina Krivio pasiūlytą Iždininką ir jo pareiginius nuostatus;
4.10.10. steigia Romuvos reikalingas institucijas ir darbo grupes;
4.10.11. gali samdyti apmokamus darbuotojus, skirti finansininką, reikalui esant nustatyti jo atlyginimą;
4.10.12. svarsto ir teikia tvirtinti Krivulei Romuvos ženklus ir dokumentų pavyzdžius;
4.10.13. svarsto ir teikia tvirtinti Krivulei Romuvos Statuto ir veiklos gairių pakeitimus;
4.10.14. rengia ir teikia tvirtinti Krivulei Romuvos Vaidilos (Vaidilės) nuostatus ar jų pakeitimus;
4.10.15. organizuoja Krivulės darbą;
4.10.16. teikia Krivulei tvirtinti sprendimus dėl Vaidilos (Vaidilės) vardo suteikimo arba atėmimo;
4.10.17. teikia žinias apie tikėjimo tiesas bei sampratas romuviams bei plačiajai visuomenei;
4.10.18. teikia Romuvos bendruomenių nariams tikėjimo mokymosi gaires, ruošia knygas, seminarus;
4.10.19. rūpinasi tikybinių apeigų ir jų kalendoriaus tobulinimu;
4.10.20. parengia labdaros, švietimo, alkų tvarkymo, šventyklų statymo projektus;
4.10.21. suteikia Romuvos Rėmėjo vardą;
4.10.22. užsiima kita Romuvai reikalinga veikla.
4.11. Krivis yra vienasmenis Romuvos valdymo organas. Krivis (Krivė):
4.11.1. prisiekia jį (ją) išrinkusios Krivulės akivaizdoje;
4.11.2. teikia Krivulei tvirtinti Vaidilų rato narių (Krivaičių) skaičių ir sudėtį;
4.11.3. organizuoja Vaidilų rato darbą, vadovauja Romuvos veiklai;
4.11.4. įšventina Vaidilas (Vaidiles) ir atlieka kitas apeigas;
4.11.5. teikia Vaidilų ratui tvirtinti Romuvos Iždininką ir jo pareiginius nuostatus;
4.11.6. šaukia eilinius bei neeilinius Vaidilų rato susirinkimus ir Krivules bei jiems pirmininkauja;
4.11.7. pasirašo Romuvos valdymo organų priimtus nutarimus ir kitus dokumentus;
4.11.8. pasisako Romuvos vardu, atstovauja Romuvą administracine juridine tvarka, priima savarankiškus sprendimus dėl Romuvos turto įgijimo ir disponavimo Vaidilų rato nustatyta tvarka;
4.11.9. už savo ir Vaidilų rato veiklą atsiskaito Krivulei ne rečiau, kaip kartą per metus.
4.12. Stebėtojų tarybą sudaro Seniūnas ir ne mažiau kaip 2 pagalbininkai. Stebėtojų tarybos nariai ir Seniūnas neprivalo būti Vaidilomis, tačiau turi būti kurios nors Romuvos bendruomenės nariais. Stebėtojų taryba renkasi į savo posėdžius pagal reikalą, bet ne rečiau kaip kartą per pusę metų.
4.13. Stebėtojų taryba:
4.13.1. prižiūri, kaip Krivis, Krivulė, Vaidilų ratas ir Romuvos bendruomenės laikosi šio Statuto ir savo įstatų;
4.13.2. turi teisę siūlyti Krivulei atimti Vaidilos (Vaidilės) vardą, šalinti bendruomenes iš Romuvos;
4.13.3. prižiūri ir tikrina Romuvos turtinę ir finansinę veiklą;
4.13.4. nagrinėja Romuvos bendruomenių narių skundus;
4.13.5. Stebėtojo teisėmis dalyvauja Krivulėje ir Vaidilų rato posėdžiuose;
4.13.6. turi teisę iš Romuvos vadovybės pareikalauti visų Romuvos veiklai tikrinti reikiamų dokumentų.
4.14. Stebėtojų tarybos Seniūnas:
4.14.1. vadovauja Stebėtojų tarybos darbui;
4.14.2. atsiskaito Krivulei už savo ir Stebėtojų tarybos veiklą ne rečiau kaip kartą per metus.
4.15. Iždininkas:
4.15.1. tvarko ir yra atsakingas už Romuvos finansus bei turtą, dirba pagal Vaidilų rato patvirtintus pareiginius nuostatus ir šį Statutą;
4.15.2. pasirašo Romuvos metinę finansinę ataskaitą;
4.15.3. už savo veiklą atsiskaito Vaidilų ratui kas ketvirtį arba atskiru Vaidilų rato pareikalavimu, ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Krivulei;
4.15.4. neprivalo būti kurios nors Romuvai priklausančios bendruomenės nariu.
4.16. Romuvos bendruomenių sambūris – tai teritoriniu arba etnokultūriniu pagrindu suburtas Romuvos bendruomenių susivienijimas. Romuvų sambūriui vadovauja Romuvos bendruomenių Vaidilos. Sambūrių posėdžiuose pirmininkauja bendruomenių Vaidilos (Vaidilės) rato principu. Romuvų Sambūrio pagrindinė užduotis – informacinis ir organizacinis darbas. Romuvų sambūris savo veiklą derina su Romuvos veikla.
4.17. Romuvos bendruomenė – savarankiška baltų tikėjimo bendruomenė, turinti savo priimtus ir Romuvos patvirtintus įstatus. Bendruomenę į Romuvą priima Krivulė. Stebėtojų tarybos teikimu ir Krivulės sprendimu bendruomenė gali būti pašalinta iš Romuvos.
4.18. Vaidilomis ar Vaidilėmis įšventinami Vaidilos (Vaidilės) nuostatų reikalavimus išpildę vyrai arba moterys.
4.19. Vaidilos (Vaidilės):
4.19.1.laikosi šiame Statute apibrėžtų tikėjimo tiesų, Vaidilos (Vaidilės) nuostatų bei kitų Romuvos priimtų nutarimų;
4.19.2.skatina ir puoselėja prigimtinio baltų tikėjimo vertybes šeimose, bendruomenėse ir visuomenėje;
4.19.3.gilinasi į baltų tikėjimo tiesas savarankiškai bei dalyvaudami dvasiniuose ir moksliniuose seminaruose;
4.19.4.padeda Romuvos bendruomenės nariams gilintis į tikėjimą ir atlikti apeigas;
4.19.5.pildo Romuvos bendruomenės knygas.
4.20. Garbės Vaidilos vardą turintys asmenys kviečiami atvykti į Romuvos Krivules ir turi teisę pasisakyti bet kuriuo ten svarstomu klausimu.
V. ROMUVOS LĖŠOS IR TURTAS
5.1. Romuva turi savo turtą, kuris įgyjamas ir tvarkomas laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų.
5.2. Romuva gali turėti nuosavybės teisę į ne žemės ūkio paskirties žemę, pastatus bei statinius, kitą turtą, reikalingą Romuvos veiklai vykdyti.
5.3. Romuvos lėšas sudaro:
5.3.1 Romuvos bendruomenių įnašai bei tikinčiųjų aukos;
5.3.2 pajamos iš Romuvos spaudos leidinių ir kitokios šiame Statute numatytos veiklos;
5.3.3 labdaros organizacijų ir labdaros fondų dovanotos (paaukotos) lėšos;
5.3.4 nevalstybinių organizacijų, tarptautinių organizacijų dovanotos (paaukotos) lėšos;
5.3.5 valstybės dotacijos;
5.3.6 kitos teisėtai gautos lėšos.
5.4. Romuvos lėšos naudojamos remiantis Vaidilų rato nutarimais pagal Krivulės patvirtintas sąmatas.
5.5. Romuvos lėšos naudojamos:
5.5.1.šventovių statybai ir įrangai;
5.5.2. alkų tvarkymui;
5.5.3.šventėms ir kitiems renginiams organizuoti;
5.5.4. leidybinei veiklai;
5.5.5. turtui įsigyti;
5.5.6. paslaugų pirkimui;
5.5.7.samdomų darbuotojų atlyginimams;
5.5.8. labdarai;
5.5.9. kitiems reikalams, jei tai neprieštarauja šiam Statutui ir Lietuvos Respublikos įstatymams.
VI. ROMUVOS STATUTO IR BŪSTINĖS KEITIMO TVARKA
6.1. Romuvos Statutas gali būti keičiamas tik Krivulės sprendimu.
6.2. Romuvos Statuto pakeitimus gali siūlyti Romuvą sudarančios bendruomenės, Vaidilų ratas arba Krivis (Krivė).
6.3. Romuvos Statuto pakeitimai priimami Krivulėje dalyvaujančių Romuvos bendruomenių atstovų paprasta balsų dauguma, išskyrus pakeitimus, susijusius su baltų tikėjimo mokymo pagrindais, kurie priimami 2/3/ balsų dauguma.
6.4. Romuvos būstinės adresas gali būti nustatytas arba pakeistas Krivulės sprendimu.
VII. ROMUVOS PERTVARKYMO, VEIKLOS NUTRAUKIMO IR LIKUSIO TURTO PASKIRSTYMO JĮ LIKVIDAVUS TVARKA
7.1. Romuva gali būti reorganizuojama ar likviduojama 3/4 Krivulės narių nutarimu.
7.2. Likviduojant Romuvą, jos turtas ir lėšos, likusios patenkinus visus kreditorių reikalavimus, atsiskaičius su asmenimis, dirbusiais pagal darbo sutartis, panaudojamas Vaidilų Rato sprendimu ir Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka perduodant kitai ar kitoms religinėms bendrijoms ar bendruomenėms, kurių tikslai artimi likviduojamos Romuvos Statute deklaruotiems tikslams, o jei tokių organizacijų nėra – nevyriausybinėms organizacijoms arba labdaros ir paramos fondams. Senovės baltų religinės bendrijos – Romuvos Statutas priimtas Senovės baltų religinės bendrijos Krivulėje Vilniuje 2017 m. sausio 8 d., pirmoji Statuto redakcija buvo priimta Atkuriamajame – steigiamajame Romuvų atstovų susirinkime Vilniuje 2001m. lapkričio 11 d.