Ėjimas į Romuvą

Ėjimas į Romuvą

Užaugau mažame kaimelyje, prisiglaudusiame Žaliojoje girioje. Ir šiandien prisimenu šiltą pieną, mylimą šunį ir Babytės pasakas. Babytė vis sakydavo: „Žiūrėk, vaikel, medžiai stovi kaip milžinai, surėmę pečius, užstoja mus nuo vėtrų ir šalčio“. Man žalieji milžinai...

read more
Mano kelias į Romuvą

Mano kelias į Romuvą

Augau Zarasų krašte – motina mokytojavo Salako miestelyje. Su senuoju lietuvių tikėjimu susipažinau dar vaikystėje. Mat prieš karą Zarasų (tada vadino Ežerėnais) apskrityje Bradesiuose buvo įsikūrusi Romuva, kuriai vadovavo iškilus žmogus Visuomis - Domas Šidlauskas....

read more
Mano kelias namo

Mano kelias namo

Vis dar prisimenu močiutės kepamos duonos kvapą... Girdėjau, kaip „šneka“ kildama duona. Mačiau, kaip močiutė savo raukšlėtom rankom glostydavo ir formuodavo duonos kepalą, o išglosčiusi piešdavo kryželį. Klausdavau „kodėl?“. „Nes duonukė šventa“, – sakydavo močiutė....

read more
Dievai vedė mane į Romuvą

Dievai vedė mane į Romuvą

Į Romuvą mane atvedė patys Dievai - tai nėra sąmoningas sprendimas, tai veikiau aplinkybių virtinė, parodanti, kad joks kitas kelias man nebuvo įmanomas. Taigi Romuvos bendruomenę atradau vėliau nei savuosius Dievus. Dar besimokydama pradinėje mokykloje, iš mokytojos...

read more