Vilniaus romuva
Vilniaus romuva – seniausiai veikianti senojo lietuvių tikėjimo bendruomenė. Pirmoji šios bendruomenės narių surengta šventė, kurioje buvo pagerbti lietuvių dievai – tai Rasos šventė Kernavėje, kur 1967 metais Vilniaus aukštųjų mokyklų dėstytojai ir studentai užkūrė aukuro ugnį ir pagerbė lietuvių dievus.
Pageidaujantys surengti mergvakario, jungtuvių, krikštynų, laidotuvių, mirusių paminėjimo apeigas prašome kreiptis tel. +370 676 74 057 inija@romuva.lt
Globojamos šventvietės: Romuvos kaimo šventvietė Dvarciškiuose
Vilniaus romuvos vadovė – vaidilė Dalia Urbanavičienė.
Kontaktai:
Tel. +370 699 04 237
El. paštas daliau@gmail.com
Vilniaus romuvos vaidilutė Ieva Didžiapetrytė
Kontaktai:
Tel. +370 616 54 974
El. paštas ieva.didziapetryte@gmail.com
Vilniaus romuvos vadovė – vaidila Rasa Soloy.
Kontaktai:
Tel. +370 658 83 665
El. paštas rasasoloy17@gmail.com
Panevėžio romuva
Panevėžio Romuva – tai religinė bendruomenė, jungianti senojo lietuvių tikėjimo puoselėtojus ir protėvių tradicijų tęsėjus.
Panevėžio romuva įkurta ir užregistruota Panevėžio savivaldybėje 2003 m. spalio 5 d. 2016 m. balandžio 8 d. vaidila perrinktas Laimutis Vasilevičius.
Nuo 2024 m. spalio 12 d. Panevėžio romuvos vadove išrinkta – vaidilė Rasa Vėtra Palmilerė.
Panevėžio romuva švenčia visas gamtos virsmo šventes pagal Rėdos ratą, dievaitauja prie šventos ugnies.
Didžiąją dalį švenčių švenčiame sukūrtose šventvietėse –privačiose valdose.
Bendruomenė globoja – Burvelių alkakalnį bei Upytės piliakalnį.
Kontaktai:
Vaidilė Rasa Vėtra Palmilerė
Tel. +370 659 37460
El. paštas: r.palmilerė@gmail.com
Ragučio romuva
Vilniaus senamiestyje, ant kalno, Pilies gatvėje stūksantis Ragučio akmuo liudija čia buvusią Ragučio šventvietę. Šventvietę, kuri išliko iki šių dienų. Ratas, dvi liepos, tarp jų Ragutis – turėjo vykti daug įvykių, juose dalyvavo daug žmonių, prisidėjusių prie to, kad ši vieta išliktų ir būtų. O ji ne tik yra, bet ir kviečia, įtraukia žmones, įvykius. Atgavus Lietuvos laisvę, Eglės Valentės iniciatyva ir didelėm bendraminčių pastangom buvo įrengta ir užrašu įvardinta legendinė Ragučio šventovės vieta (architektas a.a. Audrius Mickevičius). Kurį laiką buvusi pagarbioje tyloje, ši vieta palaipsniui tapo apleista, kol įvykiai ėmė dėliotis taip, jog susibūrė ratas žmonių, jaučiančių senųjų Lietuvos šaknų aktyvaus gerbimo svarbą. Skaisčioji šventų vietų atminimo šviesa ragino uždegti ir palaikyti dieviškąją amžinąją Ugnį.
Globojamos šventvietės: Ragučio akmuo Pučkorių, Rokantiškių pil., Vilnius
Ragučio romuvos vaidilė – Sigita Lesinskienė
Kontaktai:
Tel. +370 686 17 550
Vilniaus Šventaragio romuva
Šventaragio romuvos žmonės, paraginti Krivio Jauniaus pradėjo burtis Vilniuje 2012 metais.
Šventaragio romuvos nariai dalyvauja kultūrinėje, dvasinėje veikloje, rengia paskaitas, išvykas, išugdė du dvasininkus, kurie įkūrė Ragučio ir Vilniaus šventaragio romuvas.
Į Lietuvos romuvą Vilniaus Šventaragio romuva įsijungė 2015 metais.
Globojamos šventvietės: Gedimino kapo kalno šventvietė ir Altana
Šventaragio romuvos vaidila – Želmis.
Kontaktai:
Tel. +370 699 38 322
Lizdeikos romuva
Lizdeikos romuva įkurta 2015 m. rugsėjo 22 d. Vilniuje prie Lizdeikos aukuro Verkiuose.
Apeigos prie Lizdeikos aukuro gamtos virsmų metu pastoviai atliekamos nuo 2000-ųjų metų. 2015 m. spalio 25 d. Lizdeikos romuva prisijungė prie Senovės baltų religinės bendrijos Romuvos.
Globojamos šventvietės: Lizdeikos šventvietė
Lizdeikos romuvos vadovė – vaidilė Nijolė Balčiūnienė.
Kontaktai:
Tel. +370 614 76 090
El. paštas balciunienenijole@gmail.com
Kauno romuva
Romuvos Kaune pradžia laikytini 1992 m., kai į Lietuvą iš JAV atvyko Vilius Dundzila. Jis parengė pagrindinius Kauno romuvos nuostatus. 1995 m. į Kauną atvyko Jonas Trinkūnas – Romuvos Krivis Jaunius, vienas iš Romuvos sąjūdžio pradininkų, Čia jis atrado būrį vienminčių, kurie vėliau įsiliejo į Lietuvos romuvių gretas.
Kauno romuva atkurta 2008 m. balandžio 11 d. Pradžioje romuviai rinkosi prie Kauno Santakos aukuro, o nuo 2012 m. prie Aukštųjų Šančių piliakalnio – Aukštapilio. Čia, Aukštųjų Šančių ąžuolyne (senuosiuose žemėlapiuose vadinamame Gojumi), pastatytas aukuras, įrengta Perkūno ąžuolo šventvietė, Rėdos rato riedulių kalendorius. Teritorija reguliariai prižiūrima ir tvarkoma.
Globojamos šventvietės:Aukštųjų Šančių pil., Perkūno Ąžuolo šventvietė, Aukštieji Šančiai, Kaunas
Kontaktai:
Tel. +37068269044
El. paštas vpukas@gmail.com
Merkinės romuva
Merkinės romuva įsikūrė 2005 m. Ištisus metus romuviai gyvena baltų kalendoriaus ritmu. Svarbiausios šventės, kurių metu atliekami aukojimai, – Jorės šventė Punske ir Rasos šventė prie mitologinių Jonionių akmenų Merkinės apylinkėse.
Globojamos šventvietės: Jonionių šventvietė, kairysis Nemuno kr. Merkinės pil.,
Merkinės romuvos vaidilė – Rita Černiauskienė.
Alytaus romuva
Žaltės slėnio romuva įkurta 2000 metais. Nuo 2007 m. ji vadinasi Alytaus romuva. Tai labiau uždara žmonių grupė, švenčianti pagrindines senąsias šventes, susijusias su gamtos virsmais. Religinės apeigos atliekamos ant Alytaus ir Radžiūnų piliakalnių, Žaltės slėnyje Punios šile.
Globojamos šventvietės: Alytaus pil.
Radžiūnų pil., Žaltės slėnis, Punios šilas
Alytaus romuvos vadovė – vaidilė Gintarė Markevičienė.
Kontaktai:
Tel +370 657 40 654
El. paštas ginzalte@yahoo.com
Gulbinbalsio romuva
Gulbinbalsio romuva susikūrė 2016 metų birželio 23 dieną, Rasos šventės apsupty.
Mūsų balsai, mūsų gyvenimai geidžia sutarti taip, kaip sutaria gulbės, įsiklausyti į kitą ir būti išgirstam pačiam. Mūsų balsų sutartinė skleidžia protėvių išmintį, nes tiek, kiek išties sutariame, tiek sutartinė priklauso ir mums. Gulbinbalsių priedermė – giedoti džiaugiantis gamtos dovanomis ir dėkoti už jas. Sekime savo kilnia širdimi ir gražia giesme, taip sieksime gamtos tyrumos, ramumos, darnos ir romuvos.
Globojamos šventvietės: Gulbinų pil., Gulbino ežero sala
Gulbinbalsio romuvos vaidila – Ignas Šatkauskas.
Kontaktai:
Tel. +370 628 14 737
El. paštas: daiktadetis@gmail.com
Molėtų romuva
Molėtų romuva įkurta 1996 m. Molėtų romuvos vaidila – Jonas Vaiškūnas.
Veiklos kryptys
1996 m. pastatyta Dangaus šviesulių Stebykla ir nuo tų pačių metų pradėta švęsti Pirmosios pavasario žalumos šventė Jorė, kuri švenčiama kasmet, paskutinį balandžio savaitgalį. Jorė jau tapo visos Romuvos švente, kurioje netrūksta svečių ir iš įvairiausių užsienio šalių.
Globojamos šventvietės: Kulionių pil., Senovinė Dangaus šviesulių stebykla, Perkūno šventykla Kulionys, Molėtų r.
Kontaktai:
Tel. +370 682 14 559
El. paštas: jonas.vaiskunas@gmail.com,
Titnagų romuva
Titnagų romuva įsikūrė 2012 metais. Taip pavadinta romuva siekia gilinti prigimtinės kultūros žinias visose srityse, jas pritaikydama nūdienos dvasinio gyvenimo poreikiams. Titnagų romuvą sudaro brandūs, įvairių veiklos sričių patirtį turintys asmenys.
Titnagams rūpi Lietuvos visuomenės vystymasis. Suvokdami Romuvą, kaip prigimtinio tikėjimo būstinę, Titnagai siekia suteikti dvasinio lavinimosi galimybes vaidiloms, krivaičiams bei tobulėti norintiems romuviams.
Globojamos šventvietės: Akveriškės pil.,
Perkūnkalnis Švenčionys
Titnagų romuvos vaidilė – Eglė Valentė.
Kontaktai:
Tel. +370 699 77 577
El. paštas: egle@vilniausugnis.lt
Trakų romuva
Religinė bendruomenė „Trakų romuva“ prisijungė prie „Senovės baltų religinės bendrijos“ 2004 metais.
Trakų romuvos religinė bendruomenė tęsia prigimtinę, baltų žemėse istoriškai susiformavusią ir išlikusią, ikikrikščionišką politeizmo religiją.
Globojamos šventvietės: Aukų kalnas, piliakalnis, Trakai. Bražuolės regykla, kalnas su saulės skulptūra-stulpu.
Trakų romuvos vaidila – Vidmantas Velička.
Kontaktai:
Tel. +370 698 18 564
El. paštas: vidveli@gmail.com
Saulės vartų romuva
Saulės vartų romuva įkurta 2006 m., jai vadovauja vaidilė Audronė Jodkonė.
Romuvos veikla – tai apeigos pagal gamtos virsmus, šeimos apeigos – apgėlai, jungtuvės,
Globojamos šventvietės: Maisiejūnų, Lašinių pil., Mergakalnis, Kaišiadorių r.
Kontaktai:
Tel. +370 623 98 270
Adresas: Kaišiadorių raj. Rumšiškių sen. Dovainonių km.
Žygeivių Baltojo Žalčio Romuva
Globojamos šventvietės: Budrionių alkakalnis
Žygeivių Baltojo Žalčio romuvos vaidilė – Rasma Buzienė
Anykščių romuva
Globojamos šventvietės: Vorutos pil., Liaudiškių pil.
Anykščių romuvos vaidila – Vilmantas Jasiukonis
Beržytės romuva
Beržytės romuva susibūrė ir pradėjo veikti baltų kalendoriaus ritmu 2022 metais, įkūrus Beržytės šventvietę. Šventvietė buvo įkurta į Ramovės kaimą, Beržytės vienkiemį Seredžiaus seniūnijoje iš Kauno atgabenus senojo lietuvių tikėjimo pasekėjo Jono Gedimino Beržanskio – Klausučio aukurą. Šalia šventvietės pasodinta ąžuolų giraitė.
Į Lietuvos romuvą Beržytės romuva įsijungė 2025 metais.
Beržytės romuvos vaidila – Arvydas Sviderskis.
Kontaktai:
Tel. +370 686 11119
El. paštas: ramove.berzyte@gmail.com