Vilniaus romuva
Vilniaus romuva – seniausiai veikianti senojo lietuvių tikėjimo bendruomenė. Pirmoji šios bendruomenės narių surengta šventė, kurioje buvo pagerbti lietuvių dievai – tai Rasos šventė Kernavėje, kur 1967 metais Vilniaus aukštųjų mokyklų dėstytojai ir studentai užkūrė aukuro ugnį ir pagerbė lietuvių dievus.
Pageidaujantys surengti mergvakario, jungtuvių, krikštynų, laidotuvių, mirusių paminėjimo apeigas prašome kreiptis tel. 8 676 74 057 inija@romuva.lt
Globojamos šventvietės: Romuvos kaimo šventvietė Dvarciškiuose
Vilniaus romuvos vadovė – vaidilė Dalia Urbanavičienė.
Kontaktai:
Tel. 8 699 04 237
El. paštas daliau@gmail.com
Panevėžio romuva
Panevėžio romuva įkurta ir užregistruota Panevėžio savivaldybėje 2003 m. spalio 5 d. 2016 m. balandžio 8 d. vaidila perrinktas Laimutis Vasilevičius.
Panevėžio romuva lanko penkias šventvietes: Lizdeikos – Tarnagaloje (A. Varžinsko skulptūra „Lizdeika“); Austėjos – Molainiuose (J. Lebednyko skulptūra „Austėja“); Laimos – Abukauskynėje, su aukuru ir pirtimi; Perkūno – Druciškiuose, su aukuru ir pirtimi; Vėlinių – Švenčiuliškyje (J. Vaupšo skulptūra „Vaidila“ su J. Žilevičiaus surinktais šešiais aukštaitiškais aukurais).
Panevėžio romuviai draugauja su PPP (Panevėžio Pirčių Partija) ir ASA (Aukštaitijos savišvietos Akademija).
Globojamos šventvietės: Kiaužerių Deivės Paukštės Alka, Velžio Dievo daržo Alka, Tarnagalos Lizdeikos šventykla su akmenų kalendorius, Laumių šventykla Grinkuose, Dievo pėdų Alka Vaišvilčiuose, Raganų šventykla Akmenytėje, Laimos šventykla Abukauskynėje, Žvaigždžių šventykla prie Kiršino, Dagos šventykla Ustronėje, Medeinos šventykla Sarksalyje, Austėjos šventykla Molainiuose, Perkūno šventykla prie Pyvesos.
Kontaktai:
Tel. 8 656 38 779
El. paštas: argonautas4@gmail.com
Ragučio romuva
Vilniaus senamiestyje, ant kalno, Pilies gatvėje stūksantis Ragučio akmuo liudija čia buvusią Ragučio šventvietę. Šventvietę, kuri išliko iki šių dienų. Ratas, dvi liepos, tarp jų Ragutis – turėjo vykti daug įvykių, juose dalyvavo daug žmonių, prisidėjusių prie to, kad ši vieta išliktų ir būtų. O ji ne tik yra, bet ir kviečia, įtraukia žmones, įvykius. Atgavus Lietuvos laisvę, Eglės Valentės iniciatyva ir didelėm bendraminčių pastangom buvo įrengta ir užrašu įvardinta legendinė Ragučio šventovės vieta (architektas a.a. Audrius Mickevičius). Kurį laiką buvusi pagarbioje tyloje, ši vieta palaipsniui tapo apleista, kol įvykiai ėmė dėliotis taip, jog susibūrė ratas žmonių, jaučiančių senųjų Lietuvos šaknų aktyvaus gerbimo svarbą. Skaisčioji šventų vietų atminimo šviesa ragino uždegti ir palaikyti dieviškąją amžinąją Ugnį.
Globojamos šventvietės: Ragučio akmuo Pučkorių, Rokantiškių pil., Vilnius
Ragučio romuvos vaidilė – Sigita Lesinskienė
Kontaktai:
Tel. 8 686 17 550
Vilniaus Šventaragio romuva
Šventaragio romuvos žmonės, paraginti Krivio Jauniaus pradėjo burtis Vilniuje 2012 metais.
Šventaragio romuvos nariai dalyvauja kultūrinėje, dvasinėje veikloje, rengia paskaitas, išvykas, išugdė du dvasininkus, kurie įkūrė Ragučio ir Vilniaus šventaragio romuvas.
Į Lietuvos romuvą Vilniaus Šventaragio romuva įsijungė 2015 metais.
Globojamos šventvietės: Gedimino kapo kalno šventvietė ir Altana
Šventaragio romuvos vaidila – Želmis.
Kontaktai:
Tel. 8 699 38 322
Šeimų svirnas
Šeimų svirnas – tai darnus šeimų, gyvenančių pagal senovės baltų religijos nuostatas, ratas. Mūsų protėviams šeima buvo pamatinė vertybė, aplink šeimą sukosi visas žmogaus gyvenimas. Šeima užtikrina žmogaus gyvenime laimę, darną, šeima yra tvirtas visos tautos pamatas. Tą suprasdami siekiame sustiprinti šeimas, kurti ir puoselėti šeimos vertybes.
Globojamos šventvietės: Skroblio pil.
Šeimų svirno romuvos vaidilė – Miglė Valaitienė.
Kontaktai:
Tel. 8 605 50 501
El. paštas: valaiciusvirnas@gmail.com
Lizdeikos romuva
Lizdeikos romuva įkurta 2015 m. rugsėjo 22 d. Vilniuje prie Lizdeikos aukuro Verkiuose.
Apeigos prie Lizdeikos aukuro gamtos virsmų metu pastoviai atliekamos nuo 2000-ųjų metų. 2015 m. spalio 25 d. Lizdeikos romuva prisijungė prie Senovės baltų religinės bendrijos Romuvos.
Globojamos šventvietės: Lizdeikos šventvietė
Lizdeikos romuvos vadovė – vaidilė Nijolė Balčiūnienė.
Kontaktai:
Tel. 8 614 76 090
El. paštas balciunienenijole@gmail.com
Kauno romuva
Romuvos Kaune pradžia laikytini 1992 m., kai į Lietuvą iš JAV atvyko Vilius Dundzila. Jis surašė pagrindinius Kauno romuvos teiginius. 1995 m. į Kauną atvyko Jonas Trinkūnas, vienas iš Romuvos sąjūdžio pradininkų, Romuvos Krivis. Čia jis atrado jau būrį vienminčių, Ramuvos puoselėtojų, kurie vėliau įsiliejo į Lietuvos romuvių gretas.
Kauno romuva įkurta 2008 m. balandžio 11 d. Jos vedlys ir vaidila – Valdas Pukas. Pradžioje romuviai rinkdavosi prie Kauno Santakos aukuro, o jau ketvirti metai, – prie Aukštųjų Šančių piliakalnio. Čia pastatytas aukuras, įrengtas Perkūno Ąžuolo riedulių kalendorius. Teritorija reguliariai tvarkoma.
Globojamos šventvietės: Aukštųjų Šančių pil., Perkūno Ąžuolo šventvietė, Aukštieji Šančiai, Kaunas
Kontaktai:
Tel. 8 682 69 044
El. paštas vpukas@gmail.com
Merkinės romuva
Merkinės romuva įsikūrė 2005 m. Ištisus metus romuviai gyvena baltų kalendoriaus ritmu. Svarbiausios šventės, kurių metu atliekami aukojimai, – Jorės šventė Punske ir Rasos šventė prie mitologinių Jonionių akmenų Merkinės apylinkėse.
Globojamos šventvietės: Jonionių šventvietė, kairysis Nemuno kr. Merkinės pil.,
Merkinės romuvos vaidilė – Rita Černiauskienė.
Alytaus romuva
Žaltės slėnio romuva įkurta 2000 metais. Nuo 2007 m. ji vadinasi Alytaus romuva. Tai labiau uždara žmonių grupė, švenčianti pagrindines senąsias šventes, susijusias su gamtos virsmais. Religinės apeigos atliekamos ant Alytaus ir Radžiūnų piliakalnių, Žaltės slėnyje Punios šile.
Globojamos šventvietės: Alytaus pil.
Radžiūnų pil., Žaltės slėnis, Punios šilas
Alytaus romuvos vadovė – vaidilė Gintarė Markevičienė.
Kontaktai:
Tel 8 657 40 654
El. paštas ginzalte@yahoo.com
Dainos romuva
Dainos romuva – tai būrelis bendraminčių, kurie kartu švenčia lietuvių kalendorines šventes, dalijasi patirtimi. Išgyventi šiandieniniame gyvenimo tempe mums padeda lietuvių liaudies dainos ir senolių išmintis. Romuvos nariai vykdo šviečiamąją veiklą – moko sutartinių, liaudies dainų ir kitais būdais populiarina lietuvių tradicinę kultūrą.
Globojamos šventvietės: Aukštųjų Šančių pil., Perkūno Ąžuolo šventvietė, Aukštieji Šančiai, Kaunas
Dainos romuvos vaidilė – Laura Lukenskienė.
Molėtų romuva
Molėtų romuva įkurta 1996 m. Molėtų romuvos vaidila – Jonas Vaiškūnas.
Veiklos kryptys
1996 m. pastatyta Dangaus šviesulių Stebykla ir nuo tų pačių metų pradėta švęsti Pirmosios pavasario žalumos šventė Jorė, kuri švenčiama kasmet, paskutinį balandžio savaitgalį. Jorė jau tapo visos Romuvos švente, kurioje netrūksta svečių ir iš įvairiausių užsienio šalių.
Globojamos šventvietės: Kulionių pil., Senovinė Dangaus šviesulių stebykla, Perkūno šventykla Kulionys, Molėtų r.
Kontaktai:
Tel. 8 682 14 559
El. paštas: jonas.vaiskunas@gmail.com,
Titnagų romuva
Titnagų romuva įsikūrė 2012 metais. Taip pavadinta romuva siekia gilinti prigimtinės kultūros žinias visose srityse, jas pritaikydama nūdienos dvasinio gyvenimo poreikiams. Titnagų romuvą sudaro brandūs, įvairių veiklos sričių patirtį turintys asmenys.
Titnagams rūpi Lietuvos visuomenės vystymasis. Suvokdami Romuvą, kaip prigimtinio tikėjimo būstinę, Titnagai siekia suteikti dvasinio lavinimosi galimybes vaidiloms, krivaičiams bei tobulėti norintiems romuviams.
Globojamos šventvietės: Akveriškės pil.,
Perkūnkalnis Švenčionys
Titnagų romuvos vaidilė – Eglė Valentė.
Kontaktai:
Tel. 8 699 77 577
El. paštas: egle@vilniausugnis.lt
Trakų romuva
Religinė bendruomenė „Trakų romuva“ prisijungė prie „Senovės baltų religinės bendrijos“ 2004 metais.
Trakų romuvos religinė bendruomenė tęsia prigimtinę, baltų žemėse istoriškai susiformavusią ir išlikusią, ikikrikščionišką politeizmo religiją.
Globojamos šventvietės: Aukų kalnas, piliakalnis, Trakai. Bražuolės regykla, kalnas su saulės skulptūra-stulpu.
Trakų romuvos vaidila – Vidmantas Velička.
Kontaktai:
Tel. 8 698 18 564
El. paštas: vidveli@gmail.com
Saulės vartų romuva
Saulės vartų romuva įkurta 2006 m., jai vadovauja vaidilė Audronė Jodkonė.
Romuvos veikla – tai apeigos pagal gamtos virsmus, šeimos apeigos – apgėlai, jungtuvės,
Globojamos šventvietės: Maisiejūnų, Lašinių pil., Mergakalnis, Kaišiadorių r.
Kontaktai:
Tel. 8 623 98 270
Adresas: Kaišiadorių raj. Rumšiškių sen. Dovainonių km.
Gulbinbalsio romuva
Gulbinbalsio romuva susikūrė 2016 metų birželio 23 dieną, Rasos šventės apsupty.
Mūsų balsai, mūsų gyvenimai geidžia sutarti taip, kaip sutaria gulbės, įsiklausyti į kitą ir būti išgirstam pačiam. Mūsų balsų sutartinė skleidžia protėvių išmintį, nes tiek, kiek išties sutariame, tiek sutartinė priklauso ir mums. Gulbinbalsių priedermė – giedoti džiaugiantis gamtos dovanomis ir dėkoti už jas. Sekime savo kilnia širdimi ir gražia giesme, taip sieksime gamtos tyrumos, ramumos, darnos ir romuvos.
Globojamos šventvietės: Gulbinų pil., Gulbino ežero sala
Gulbinbalsio romuvos vaidila – Ignas Šatkauskas.
Kontaktai:
Tel. 8 628 14 737
El. paštas: daiktadetis@gmail.com
Žygeivių Baltojo Žalčio Romuva
Globojamos šventvietės: Budrionių alkakalnis
Žygeivių Baltojo Žalčio romuvos vaidilė – Rasma Buzienė
Anykščių romuva
Globojamos šventvietės: Vorutos pil., Liaudiškių pil.
Anykščių romuvos vaidila – Vilmantas Jasiukonis