
Ėjimas į Romuvą
Užaugau mažame kaimelyje, prisiglaudusiame Žaliojoje girioje. Ir šiandien prisimenu šiltą pieną, mylimą šunį ir Babytės pasakas. Babytė vis sakydavo: „Žiūrėk, vaikel, medžiai…

Užaugau mažame kaimelyje, prisiglaudusiame Žaliojoje girioje. Ir šiandien prisimenu šiltą pieną, mylimą šunį ir Babytės pasakas. Babytė vis sakydavo: „Žiūrėk, vaikel, medžiai…

Augau Zarasų krašte – motina mokytojavo Salako miestelyje. Su senuoju lietuvių tikėjimu susipažinau dar vaikystėje. Mat prieš karą Zarasų (tada vadino Ežerėnais)…

Vis dar prisimenu močiutės kepamos duonos kvapą… Girdėjau, kaip „šneka“ kildama duona. Mačiau, kaip močiutė savo raukšlėtom rankom glostydavo ir formuodavo duonos…

Į Romuvą mane atvedė patys Dievai – tai nėra sąmoningas sprendimas, tai veikiau aplinkybių virtinė, parodanti, kad joks kitas kelias man nebuvo…

Gražiai sutapo, kad šių metų kovo 11-oji Romuvai yra dviguba šventė. Tai ne tik Lietuvos Nepriklausomybės 30-metis, bet ir žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės…