Pusiaužiemio šventė. J. Vyšniauskio nuotr.
Į sekmadienį įvykusią Pusiaužiemo šventę pabūti bendraminčių rate susirinko nemažas jaunimo būrys. Ši šventė, kaip ir kiekviena romuvos apeiga, buvo pradėta uždegant šventąją aukuro ugnį ir pagerbiant protėvius bei Dievus. Aukuras buvo uždegtas nuo Vilniaus Ragučio šventyklos atnešta ugnimi, pagerbta Gabijai skirta giesme.
Ugnies ženklai lydėjo susirinkusius visos šventės metu. Iš žvakelių romuviai dėliojo Romuvos ženklą, kurį sudaro keturi besisukantys žalčiai. Šios šventės metu jie mums priminė mūsų prosenelių paprotį per pusiaužiemį pamaitinti žiemos miego įmigusius žalčius.
Šių metų Pusiaužiemio – žiemos virsmo link pavasario šventė – buvo pažymėta žadinant bites, maitinant žalčius, verčiant ant kito šono mešką. Visi šie apeiginiai simboliniai veiksmai buvo lydimi Romuvos apeigų grupės „Kūlgrinda“ atliekamų giesmių ir šokių. Ypatingos šiuo metų laiku giedamos bičių avilio gausmą primenančios sutartinės sujungė susirinkusius su mūsų pramotėmis, giedojusiomis šias sutartines prieš šimtus ir tūkstančius metų, sujungė šventės dalyvius tarpusavyje, suteikdamos stiprybės, vienybės ir galių.
Šventė baigėsi palaiminimo apeiga. Romuvos Krivė ir vaidilos skambant Perkūno giesmei laimino ir stiprino susirinkusius griausmo – Perkūno žvakėmis.
