Sveiki, mielieji, sveikinu jus su sugrįžtančia saule!
Mūsų šeima skiria jums giesmę, kuria mes pradedame Saulėgrįžos ir Kūčių šventę.
Vidury lauko stovi grūšelė, kalėda
Toje grūšelėj žvakelė dega, kalėda
Oi ir pakrito kibirkštėlė, kalėda
Oi ir pasliejo marios mėlynos, kalėda
Ant tų marelių laivelis plaukia, kalėda
Tame laively krėslalis stovi, kalėda
Tame krėslaly mergelė sėdi, kalėda
Mergelė sėdi, gromatų rašo, kalėda
Gromatų rašo, tėveliam siunčia, kalėda
Saulės grąžos metu pasaulis yra kuriamas iš naujo. Iš pasaulio medyje – grūšelėje – degančios žvakelės iškritusi kibirkštėlė padaro stebuklą: pasilieja marios mėlynos ir susikuria pasaulis.
Saulėgrįžos metas – pasaulio kūrybos metas. Kurkime aukurus, kurkime šeimos židinius, kurkime savąjį pasaulį, remdamiesi protėvių išmintimi, pagarba tradicijoms ir meile vienas kitam.
Lai iš žvakelės pakritusi maža kibirkštėlė kiekviename mūsų uždega ugnį – ugnelę, šildančią mus šaltuoju metų laiku, – ir kūrybos ugnį, stiprinančią mūsų kūrybines galias!
Lai geroji deivė Laima apgaubia mus savo skraiste. Lai didieji mūsų Dievai ir Deivės laimina ir stiprina mus!
Tebūnie darna!
Krivė Inija Trinkūnienė