• balandžio 7 dieną – sekmadienį – 16 val. Kaune Karininkų ramovės Kunigaikščių menėje (A. Mickevičiaus g. 19).
„Giesmės Austėjai“ – jau devintas apeigų folkloro grupės „Kūlgrinda“ išleistas albumas, vainikuojantis beveik 30 metų gyvuojančią grupės veiklą. Pasaulį išvydęs 2018 metų gruodį, albumas Jums gyvai bus pristatytas kartu su ateinančiu pavasariu bei bundančiom bitėm. Koncerto metu išgirsite albume įrašytas giesmes, kurias atliks „Kūlgrindos“ dainininkai ir muzikantai. Renginio dalyvius patrauks bičių medaus ir vaško kvapas: gyvenimo su bitėmis paslaptimis dalinsis bitininkas Jonas Jakaitis.
… Giesmės Austėjai nukelia mus į pasaulį, kur skleidžiasi Deivės Austėjos valdos – dūzgia bitės, neša medų, audžia mergelės. Deivės Austėjos globojamas bičių pasaulis gyvuoja kartu su žmonių pasauliu – bitelės siuva korelius, taip kaip mergelės audžia drobeles. Bičių šeimos ir žmonių šeimos santykiai susipina giesmėse – kaip pinasi ir vejasi melodijų gijos gražiausiose lietuviškose sutartinėse. Bičių pasaulis mums teikia bičiulystę – gebėjimą kartu kopinėti medų ir gyvenimą…
******************************
KŪLGRINDA – Romuvos apeigų folkloro grupė, kuri susikūrė 1990 metais, Lietuvos atgimimo metu. Įkūrėjai – Jonas ir Inija Trinkūnai.
Kūlgrinda atlieka Ugnies apeigas – gerbiama ugnis, dievai, protėviai, giedama, šokama, skamba kanklės, dūdmaišiai, būgnai. Ugnies apeigomis pradedami svarbūs valstybiniai renginiai, iškilmės, šventės, festivaliai, šventinamos vėliavos.
Kūlgrinda atlieka jungtuvių, krikštynų ir kitas šeimos bei kalendorinių švenčių apeigas pagal baltų papročius. Apeigos vyksta Vilniuje prie Gedimino kapo kalno aukuro, Verkių parke prie Lizdeikos aukuro, Kernavėje, kituose piliakalniuose ar alkakalniuose, šventvietėse, gamtoje ir patalpose. Kūlgrinda kviečiama į valstybines ceremonijas, Vilniaus ir kitų miestų renginius.
Kolektyvas atgaivina seniausią mums žinomą baltiško folkloro sluoksnį, siekiantį ankstyvuosius viduramžius ir net senosios Europos laikus. Kūlgrindos repertuare vyrauja sutartinės, vienbalsės ir daugiabalsės aukštaičių ir dzūkų dainos. Ansamblio dalyviai puošiasi pagal 10-12 amžiaus archeologinius radinius rekonstruotais drabužiais. Aprangai būdinga daug žalvario papuošalų, tradiciniais raštais vytų ir austų juostų.
Kūlgrinda – tai naujas, modernus požiūris į folklorą, tęsiant senąsias tradicijas ir pritaikant jas šiuolaikiniam gyvenimui. Su originaliu skambesiu ir jaunatvišku entuziazmu, ansamblis folklorą sugeba pristatyti šiuolaikinės muzikos gerbėjų auditorijai, neprarasdamas senųjų dainų dvasios. Be tradicinių kalendorinių bei šeimos švenčių, Kūlgrinda taip pat dalyvauja neo-folkloro, roko, avangardo koncertuose, jiems suteikia lietuviškumo, autentiško folkloro skambesiu pasiekia ir sužavi daug žmonių. Daug koncertuojanti Kūlgrinda nuolat kviečiama į įvairias kalendorines ir muzikos šventes, reprezentacines iškilmes, festivalius, mielai dalyvauja meno projektuose. Per daugiau nei dvidešimt metų kolektyvas įkvėpė ir išaugino ne vieną dabar jau savarankišką muzikos grupę ir būrį jaunų, baltų pasaulėžiūros paveldą puoselėjančių žmonių.
Grupė įrašė ir išleido etaloninius teminius baltų folkloro albumus: „Ugnies apeigos”, „Perkūno giesmės”, „Prūsų giesmės”, „Giesmės Saulei” „Giesmės valdovui Gediminui“, „Laimos giesmės“ ir kartu su Doniu – kalėdinį projektą „Sotvaras”, „Giesmes Žemynai“.
Kūlgrindos vadovė – Inija Trinkūnienė.