Senojo Baltų Tikėjimo Bendrija Romuva tęsia Romuvos mokyklos užsiėmimus. Vasario 12 d. Vilniaus Karininkų ramovėje vyko paskaitos, skirtos baltų šventvietėms.
Pranešimus skaitė: Vidmantas Velička, tema „Alkus atveriantys žodžiai“ ir Vaclovas Mikailionis, „Vilniaus alkavietės“. Po paskaitų klausytojai diskutavo, kokia turėtų būti šiuolaikinė Romuvos šventykla.
Vidmantas pabrėžė lyginamosios kalbotyros svarbą, pateikė įdomių įžvalgų ne tik apie Alkus, bet ir apie Lietuvos vardo kilmę, žodžio Vytis prasmę senuosiuose raštuose ir kitų tautų istoriniame kontekste. Visus sudomino pateikta Simono Daukanto citata, detaliai aprašanti Romuvos šventyklą Prūsijoje ir rūsyje kūrenamą ugnį.
„Didysis lietuvių kalbų žodynas“ yra medžiagos apie senąjį tikėjimą jūra, kuri rimtai neišnagrinėta mokslininkų. Žodynas netgi turi labai aiškų pasiūlymą, kuo būtų galima pakeisti nelabai teisingą „pagonybės“ terminą – tai „dievaitystė“ arba kitaip „dievaityba“,- apibendrino savo pranešimą Vidmantas Velička.
Vaclovas Mikailionis papasakojo klausytojams apie Romuvos vardą ir jo prasmę. Taip pat pranešėjas pateikė daug įdomios ir iliustratyvios medžiagos apie Vilniaus senąsias šventvietes, Neries upės svarbą, išsamiai apžvelgė S. Lasavicko tyrinėjimus.
Įkvėpti Vaclovo paskaitos, dalis mokyklos klausytojų po užsiėmimų nusprendė aplankyti jau ne vienus metus degančią ugnį Liepkalnio ir Ragučio alkuose.
Netrukus paskelbsimę informaciją apie kitą Romuvos mokyklos užsiėmimą.
