-
Romuvos stovyklos veiklos ir paskaitos:
• Jurgita Treinytė mokys rišti šiaudinius sodus.
• Evelina Gongapševaitė mokys juostų vijimo ir apeiginių marškinių siuvimo.
• Stanislovas Bagdonavičius kvies į žalvario dirbtuves.
• Skomantas Sinkevičius mokys pasigaminti skudučius.
• Ieva Didžiapetrytė kvies panirti į gamtos gydomąją patirtį.
13 d. (trečiadienis)
Atvykimo, įsikūrimo diena, dalyvių registracija.
17:00 – Stovyklos atidarymas.
Šventinė eisena, aukurų užkūrimas, stovyklos veiklų pristatymas.
18:00 – Vakarienė / susipažinimo vakaronė.
Saulės palydėjimas.
Giesmių ir sutartinių ratas.
14 d. (ketvirtadienis)
8 val. – Saulės pasveikinimas akmenų rate – giesmės ir mankšta.
9 val. – Pusryčiai.
13 val. – Pietūs.
14 val. – Gamtos terapija su Ieva Didžiapetryte.
18 val. – Vakarienė.
Saulės palydėjimas.
Giesmių ir sutartinių ratas.
15 d. (penktadienis) ŽOLINĖ
8 val. – Saulės pasveikinimas akmenų rate – giesmės ir mankšta.
9 val. – Pusryčiai.
10 val. – Dainiaus Razausko paskaita „Dieviškoji daina“.
11:30 val. – Jono Vaiškūno paskaita „Latvių ketureilis kaip sakmės saitas ir malda“.
13 val. – Pietūs.
16 val. – Žolinės šventės apeiga.
18 val. – Vakarienė.
Stovyklos dalyvių koncertas
16 d. (šeštadienis)
8 val. – Saulės pasveikinimas akmenų rate – giesmės ir mankšta.
9 val. – Pusryčiai.
10 val. – Gedimino Žilio paskaita „Dvasinio giedojimo patirtys“.
13 val. – Pietūs.
15 val. – Dalios Urbanavičienės paskaita „Liaudies dainų galia ir paskirtis“.
18 val. – Vakarienė.
19 val. – Liaudies šokių vakaronė.
⚡ 17 d. (sekmadienis) ⚡
8 val. – Saulės pasveikinimas akmenų rate – giesmės ir mankšta.
9 val. – Pusryčiai.
10 val. – Eirimo Veličkos paskaita „Indijos gaidos: nuo Vedų iki Bhadžanų“.
13 val. – Pietūs.
16 val. – Stovyklos uždarymas.
Susitiksite su Romuvos garbės vaidila, mitologu, religijotyrininku dr. Dainiumi Razausku – Daukintu. Jis skaitys paskaitą „DIEVIŠKOJI DAINA“. Apie ką bus kalbama toje paskaitoje?
Dainius sako:
„Kol nebuvo išrastas raštas arba kol jis nebuvo naudojamas dvasinei tradicijai užrašyti, visa ji tūkstančius, šimtus tūkstančių metų buvo perduodama iš lūpų į lūpas žodžiu ir išmokstama mintinai, o siekiant palengvinti įsiminimą, buvo rimuojama, ritmuojama ir tariama progiesmiu, arba tiesiog giedama, dainuojama. Taigi visa dvasinė tradicija ilgus tūkstantmečius iš esmės buvo daina.“
Rugpiūčio 16 dieną stovykloje regėsite ir girdėsite Romuvos vaidilą Gediminą Žilį.
Gediminas yra vienas žymiausių senosios muzikos, apeigų tęsėjų ir kūrėjų: muzikantas, grupės „Skylė“ ir grupės „Atalyja“ narys, lietuvių liaudies dainų ir prigimtinės kultūros puoselėtojas bei dainų autorius.
DVASINIO GIEDOJIMO PATIRTYS – apie tai pasakos ir kartu su stovyklautojais giedos vaidila Gediminas: „Stovykloje, pasidalinsiu dvasinėmis dainavimo patirtimis apie dainavimą kaip kelionę į savo sielos gelmes, apie bendrystės ir šventybės patyrimą dainoje, bei susitikimą su protėviais“.
Kviečiame klausyti ir giedoti kartu!
DAINŲ GRŪDAS: LATVIŲ KETUREILIS KAIP SAKMĖS SAITAS IR MALDA – tokią paskaitą skaitys Jonas Vaiškūnas – etnoastronoas, etnologas, Romuvos vaidila, geriausias Lietuvos pasakotojas.
„Ar keturiomis eilutėmis įmanoma atkurti senąją sakmę ir nuraminti širdį? „Dainų grūdas“ kviečia pasinerti į latvių ketureilį – praamžį dainos daigą, kuriame glūdi sakmės saitas, dievavardžių malda ir tyrėjų pamatuotas darnus širdies tvinksnis. Nuo Barono stalčiaus iki šiandienos skaitmeninio lobyno patirsite, kaip šis mažytis giesmės grūdas vėl tampa gyva apeiga“ – atvykite į stovyklą ir sužinosite!
Eirimas Velička skaitys paskaitą INDIJOS GAIDOS: NUO VEDŲ IKI BHADŽANŲ.
Eirimas Velička – etnomuzikologas, muzikantas, lietuvių apeiginės muzikos tyrėjas. Tyrinėja ir Indijos muzikines tradicijas, ypač dvasinę jų raišką ir sąsajas su senosiomis baltų kultūros apraiškomis.
Štai ką apie savo paskaitą sako Eirimas:
„Paskaitoje aptarsime Indijos dainuojamąją tradiciją nuo seniausių laikų ligi dabar. Kalbėsime apie įvairius Indijos vokalinius žanrus: vedinį giedojimą, sankyrtaną, kritę, bhadžaną, Bolivudo dainas. Sužinosime, kas yra Raga, ir kuo skiriasi Pietų ir Šiaurės Indijos klasikinės tradicijos. Indų giesmes lyginsime su lietuvių rugiapjūtės dainomis ir sutartinėmis. Kūrybinėse dirbtuvėse praktiškai išbandysime kai kuriuos indiško giedojimo būdus“.
Jūsų laukia ypatinga patirtis, kuomet Gamta tampa veidrodžiu, o jos darna – raktu į širdies ramybę.
Tai suvokti Jums padės Ieva Didžiapetrytė – Vilniaus romuvos vaidilutė, apeigų folkloro grupės ,,Kūlgrinda” narė, aplinkos inžinierė, sertifikuota Gamtos ir miško terapijos vedlė, garso terapijos tyrinėtoja ir praktikė, kurios kelias glaudžiai susijęs su senovės baltų pasaulėjauta ir žmogaus vidinės dermės paieškomis, o jos vedami užsiėmimai – tai tylūs susitikimai su savimi per miško šnabždesį, vėjo dainą, upelio čiurlenimą, paukščių giesmes, žemės alsavimą…
Ieva sako:
„Kviesiu eiti giliau į Gamtą, įsiklausyti į garsus ir sąmoningai pasinerti į tą amžiną vientisą darnią simfoniją. Gamtoje viskas susipina į stebuklingą visumą, ten yra tai, ko reikia žmogui, kad galėtų būti laimingas. Visus gamtos garsus galime priimti kaip Dievų pasireiškimą ir dainą mums, mokinančią ir padedančią prisiminti savo laisvą pirmapradę prigimtį, suvokti balso galią ir nuraminti širdį.”
„Audinių raštuose, jų spalvų dermėje išliko ir skamba įvairiausių amžių ir įvairiausių atgarsių buvusios kūrybiškosios galios, tvirtai atsispyrusios prieš nepermaldaujamą, viską naikinantį laiką aidai“ (P. Galaunė). Juostos raštai taip pat skamba kaip dainos melodija: čia spalvos ir ženklai pasakoja apie žmogaus vidinį pasaulį, liudija jo skausmus ir džiaugsmus, byloja apie neatsakytus klausimus ir svajones.
Ar norite į juostą įausti savo sielos giesmę? O gal norėtumėte giesmes giedoti pasipuošę savo ar artimojo rankomis siūtais marškiniais? Jei taip, Romuvos vaidilė, tautodailininkė, mokytoja Evelina Gongapševaitė Jus kviečia pasinerti į patirtinę kelionę, kurios metu išmoksite kurti vytinę juostą ar siūti lininius marškinius.
Juostoms vyti atsivežkite vijimo kaladėles (jei neturite, padovanosime savadarbes plastikines), stambesnį žiogelį, diržą (kad būtų patogu prie savęs pririšti vejamą juostą). Siūlais pasirūpinsime mes.
Jei norėsite siūtis marškinius, atsivežkite lininės medžiagos (vyrams – 1,5 m, moterims 2,5 m), lininių (medvilninių) atitinkamos spalvos siūlų, žirkles medžiagai sukirpti, adatą, matavimo metrą, liniuotę.
Romuvos vaidilė Dalia Urbanavičienė yra etnomuzikologė, būtent jos siūlymu šie metai buvo paskelbti atmintinais Lietuvių liaudies dainų metais.
Dalios įsitikinimu, didžiausia liaudies dainos galia atsiskleidžia ne tuomet, kai ji meniškai išdailinama ir pakylėjama į sceną (kad ir didžiausią), o kai dainą dainuoja patys žmonės, susiliedami viename skambesyje vieni su kitais. „Man nuo studijų laikų ypač įstrigo senesniuose aprašuose ne kartą paminėta žinia, kad lietuviai kone ištisai dainuodavę pačiomis įvairiausiomis aplinkybėmis, tarsi tai būtų pagrindinis bendravimo būdas – tarpusavyje ir su išoriniu pasauliu. Koks tai turėjo būti nuostabus jausmas būti tokioje nuolatinėje dainų apsuptyje!“
Romuvos stovykloje Dalia skaitys paskaitą „DAINOS GALIOS IR PASKIRTIES ĮVAIROVĖ PRIGIMTINĖJE KULTŪROJE“, primindama nuo kūdikystės iki mirties žmogaus gyvenimą lydėjusias dainas, jų sąsajas su senąja pasaulėžiūra, gamtos ir anapusinio pasaulio pajauta, šeimų ir bendruomenių stiprybe. Nemažai dainų ir sutartinių yra tiesiogiai susijusios su tam tikrais judesiais, o toks junginys išsiskleidžia dar įvairesniais poveikiais. Po Dalios paskaitos bus proga tai patirti, nes paskaitą papildys šokamųjų sutartinių mokymai.
Sovykloje žvangės žalvaris: žalvario meistras Stanislovas Bagdonavičius mokys, kaip pasigaminti apyrankę, pakabuką ar sagę. Iš stovyklos išvyksite pasidabinę senoviniu papuošalu!
Jūsų laukia šiaudinių sodų rišimo užsiėmimai su Jurgita Treinyte – etnokultūros puoselėtoja, tradicinių amatų meistre, jau daugelį metų gilinantčia žinias apie baltų simboliką ir šventąją šiaudinių sodų geometriją.
Jos vedami užsiėmimai – tai ne tik amatas, bet ir švelnus bendravimas su Dievais ir Protėviais.
Jurgita sako: ,,Rišime sodus, kurie pirmąkart paminėti XIX a. užrašytose dainose. Rugių šiaudus paversime stebuklingais, trapiais, ramiu sukimosi skambesiu užburiančiais sodais. Atrodytų, nieko ypatingo: adata, siūlas, žemės užaugintas šiaudas. Grūdai atidedami kūnui pamaitinti ir naujai gimčiai, o šiaudai (tai, kas atidedama šilumai, stogui, sausam migiui ar palikta sunykti kaip trąšai) prikeliami antram įstabiam gyvenimui. Tiek rišant, tiek stebint lengvu sukiniu erdvėje besiskleidžiantį sodą apima ramybė, šventumo jausmas.”