Šiltuoju metų laiku asmeninės ir bendruomeninės prigimtinio tikėjimo apeigos dažniausiai vyksta ant piliakalnių ir kitose Lietuvos vietose esančiose šventvietėse. Norime priminti, jog apeigų metu saugotumėte mūsų protėvių paveldą – dubenėtus ir mitologinius akmenis ir jokiu būdu ant šių akmenų nekūrentumėte ugnies. Nuo karščio akmenyse susidaro įskilimai dėl kurių jie gali skilti.
Pagal archeologinius duomenis ugniavietės būdavo įkurdinamos ant žemės šalia akmens. Šiais laikais dažnai lankomose šventvietėse (pvz.: Gedimino kapo kalne Vilniuje) Romuvos bendruomenės sukrauna akmeninius aukurus siekdamos išsaugoti ir nepažeisti archeologinio sluoksnio. Jei tokių aukurų šventvietėje nebūna, tuomet naudojami metaliniai nešiojami aukurėliai. Taip pat itin didelių švenčių metu tiek nešiojami, tiek akmeniniai aukurai padeda šventės dalyviams geriau matyti ugnį, centrinį mūsų apeigų elementą.
Saugokime savo protėvių paveldą ateitiems kartoms ir prieš atlikdami apeigas įsitikinkime ar nedarome žalos šventvietei!
Ragučio šventvietė ir Aukuras Vilniuje, 1994 m.