Vasario 2-oji – Perkūno diena. Kuo svarbi ji mums, lietuviams?
Yra nedaug dienų metuose, kurios būtų atpažįstamai susietos su Dievų vardais. Vasario antroji – Perkūno ugnies, griausmo (graudulinė) diena – viena iš jų. Jos metu pagal seną paprotį liejamos apeiginės žvakės, laiminami (stiprinami) namiškiai, bendruomenės nariai.
Romuvos bendruomenių nariai įprastai šią šventę švęsdavo kartu. Šiandien to negalime padaryti. Tačiau kviečiu visus, šiandien, vasario antrą dieną, protėvių papročiu susijungti per šventą protėvių ugnį!
Mokslininkė mitologė, Romuvos garbės vaidilė, humanitarinių mokslų dr. Nijolė Laurinkienė apie Perkūno gerbimą sako: „Šventos, amžinos ugnies kūrenimas buvo vienas būdingų jo kulto veiksmų. Tai patvirtina baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, taip pat ir Perkūnui skirtos šventyklos Vilniuje aprašymas”.
Šiuo metu, kuomet apsunkintas tarpusavio bendravimas ir siaučia užkrato vėjai, susijunkime užkurdami aukuro ugnelę ar žvakę namuose ar kitoje šventoje vietoje, pagerbdami protėvius ir Didįjį Perkūną!
Romuvos krivė Inija Trinkūnienė. V. Balkūno nuotrauka
Nuo seno Perkūnui yra paskirtas ir kiekvienos savaitės ketvirtadienis. Tai kassavaitinė – Perkūno diena. Jau ne pirmus metus Lietuvos romuvos ketvirtadieniais uždega aukurus. Tad tęskime paprotį, užkurkime PERKŪNO DIENOS UGNĮ ne tik vasario 2-ąją, bet ir ketvirtadieniais savo šventyklose, aukuruose, širdyse! Susijunkime su Dievais ir Protėviais bei vieni su kitais PERKŪNO UGNIMI! Te pražūsta tamsos negandos! Tebūnie Darna!
Lai mus jungia Šventoji Ugnis ir malda:
Didysie mūsų, Dievaitie mūsų,
Didysie mūsų, Perkūne mūsų,
Ąžuolo jėgom, ąžuolo galiom,
Ugnies šviesybe ugnies galybe,
Sujunkie mumi, stiprinkie mumi!
Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė